Laikas pasidalinti savo istorija apie nuolatinį keliavimą ir kaip kelionės pakeičia žmogų, tai yra MANE. Pirmiausiai, tai noriu pasakyti, kad VISADA buvau toks žmogus, kuriam neužtenka tiesiog egzistuoti. Kažkaip natūraliai jaučiu poreikį pamatyti, patirti, paragauti ir tiesiog visomis įmanomomis prasmėmis – išbandyti gyvenimą.
Labai nemėgstu kažko gailėtis ir man atrodo, kad šiuo savo gyvenimo metu darau tiek visko daug, kad kažkada ateityje galėčiau ramia širdimi sau pripažinti, kad gyvenau gyvenimą visa širdimi.
1. Daugiau pasitikėjimo savimi
Čia mes nekalbame apie įprastą pasitikėjimą savimi. Čia mes kalbame apie tą pasitikėjimą savimi, kuris veda tave iškeliauti į rizikingesnes keliones vienai pačiai, o prie to pačio, dar ir puikiai su tuo susitvarkyti. Tai toks pasitikėjimas, kur tau ne tiek svarbu, ką įrodei kažkam kitam pasirinkdamas tą kelionę, kiek svarbu, kad sugebėjai susiplanuoti tą kelionę pati viena ir be jokios pagalbos. Sunku apibūdinti šį jausmą, bet kai pagaliau išdrįsti tai padaryti, tikrai jautiesi nenugalima.
2. Platesnis požiūris į viską
Anksčiau gal buvau labiau tas žmogus, kuris galvojo visi mes gyvenam panašius gyvenimus ir tiek. Juk normalu, nebuvau mačius pasaulio, tai iš kur aš galiu žinoti, kaip gyvena kiti. Keliavimas tikrai tiesiogine to žodžio prasme padėjo atverti akis, kad nėra vieno teisingo būdo gyventi gyvenimą. Keliaujant tenka susidurti su skirtingomis kultūromis, religijomis, gyvenimo būdu, įvairiais žmonėmis. Kuo daugiau bendrauji su žmonėmis, kurie užaugo „kitokiame pasaulyje” tuo labiau supranti, kad viskas ne vien juoda ir balta. Ir pasirodo, kad tai, kas tau visą gyvenimą atrodė nenormalu, kitoje šalyje gali būti savaime suprantama. Taigi, keliavimas tikrai įpūtė į mane daugiau supratingumo.
3. Padidėjęs savarankiškumas ir gebėjimas spręsti problemas
Savaime suprantama, kad kelionėse iškyla milijonas skirtingų problemų, su kuriomis tenka susidurti pačiai vienai. Anksčiau mane tai gąsdino, bet dabar, man atrodo, kad mano smegenys priprato mažiau stresuoti ir greičiau persijungti į problemos sprendimo rėžimą. Šiek tiek juokinga, bet būna, kad jei įsivėliu į labai blogą situaciją, pagalvoju: „Išspręsk problemą dabar, o paverkti galėsi vėliau”. :DDDD
Anksčiau susidūrus su didesnę problema, tiesiog iškart puldavau į ašaras (I am just a girl), o dabar jau drąsiai ir savarankiškai kovoju su visokio kalibro problemomis pati.
Liūdnesnė tiesa
1. Pradėjus keliauti, nebegali sustoti
Atrodo, kad pamačius, koks neįtikėtinai gražus yra pasaulis, nori pamatyti jo tik daugiau, o saiko čia mažai. Kol nekeliavau, tol ramiai gyvenau savo mažame Lietuvos pasaulėlyje ir galvojau, kad čia viskas, ką man reikia pamatyti ir to užtenka. Bet iškeliavus už šių ribų ir supratus, kiek dar visko yra kitoje pusėje, su kiekvienais metais norisi pamatyti vis daugiau.
2. Itin sunkus sugrįžimas po kelionės
Na, negaliu jau taip drąsiai sakyti, kad kiekvienais metais turiu po kelioninę depresiją, beeeeeeeetttt… Sakykim, kad kiekvienais metais minimum 2 mėnesius bandau atsigauti po tų visų įspūdžių ir tiesiog nesuprantu, kodėl ir vėl nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Grįžus viskas ir vėl atrodo pilka, nuobodu, žmonės nesišypso, saulė nešviečia ir vėl viskas tas pats per tą patį.
Lengva priprasti prie nuolatinio keliavimo ir kasdieninių nuotykių ir žiauriai sunku grįžti į nuobodžią darbo ir pinigų kalimo rutiną Lietuvoje.
Kartais jautiesi kitoks nei visi
Gal tas mano milžiniškas noras kleiauti po pasaulį ir nėra jau visiškai normalus (nesiginčyju). Daugumai žmonių užtenka iškeliauti kažkur vieną kartą per metus ir viskas su tuo yra gerai. Tačiau, kartais jaučiuosi keistai, kai aš turiu žymiai didesnį poreikį keliauti nei visi kiti. O dieve, nu tai aišku, kad lyginu save su kitais. O kaip jūs galvojat?! Ir tada, automatiškai, tenka susimąstyti, ar tikrai normalu norėti tiek keliauti, kiek keliauju aš? O gal pats laikas nusiraminti?
Kaip kelionės pakeičia žmogų – labai individualu, bet faktas, kad visi po ilgesnių kelionių po pasaulį grįžta pasikeitę. Jeigu tik galite sau tai leisti, būtinai pabandykite nors kartą per gyvenimą iškeliauti kaip įmanoma toliau ir dar ilgesniam laikui. Nieko neprarasite, bet labai daug išmoksite ir dar daugiau suprasite ne tik apie save, bet ir apie kitus.
