„Noriu keliauti, bet mane kankina baimė keliauti vienam – ką daryti?”.
Visos baimės, kurios bus aptartos žemiau yra tos, kurias dažniausiai girdėdavau iš žmonių, rašančių man Instagrame. Taigi, tai ne iš piršto laužta, o tikrų žmonių tikros baimės, kurios, galbūt, kamuoja ir jus? Pasižiūrėkite.
Solo keliavimas pagaliau populiarėja ir tarp lietuvių (AČIŪ DIEVUI) ir pagaliau žmonės nebežiūri į tave TAIP kreivai, kai pasakai, kad keliauji vienas.
Nematau tame jokio nenormalumo. Noriu – ir keliauju, nesvarbu su kuo kaip ir kada. Jeigu nuo jūsų solo keliavimo jus atbaido žmonių pasisakymai, reiškia ne taip ir norite keliauti. Dažnu atveju, visi tie „žinovai“ ir patys norėtų taip keliauti, bet giliai širdyje labai to bijo ir jums pavydi. Taigi, norėčiau kuo greičiau pašalinti visas baimes ir nusistatymus, kad galėtumėte ramia širdimi susikrauti kuprinę ir iškeliauti vienui vieni, jei tik jaučiate, kad to tikrai trokšta jūsų širdis.
Na, bet mes čia ne apie kitus, o apie savas – vidines baimes, kurios mus stabdo nuo pasirinkimo keliauti solo.
Bijau, kad nesusigaudysiu, pasiklysiu
Baimė keliauti vienam – nuo ko prasideda baimė apskritai? Ogi nuo to, kad mes esam kažkam nepasiruošę, t.y. nežinome, ką daryti, jei kažkas atsitiks.
Būtent dėl to, jei neturite solo keliavimo įgūdžių, BŪTINA planuoti viską gan detaliai iš anksto, ypač, jei tai yra jūsų pirmoji kelionė. Baimių gerokai sumažės, jei prieš keliaujant jau žinosite visus atsakymus į tokius klausimus kaip:
- Kokia transporto priemone keliausiu iš oro uosto iki viešbučio? (Įvairias transporto priemones iš/į oro uostą galite rasto KLOOK ar GET YOUR GUIDE).
- Koks tos transporto priemonės grafikas?
- Kiek kainuos?
- Kokioje stotelėje/stotyje turėsiu išlipti?
- Kaip nueiti iki viešbučio ir ar tai yra tolimas atstumas?
Jei jau žinote atsakymus į šiuos klausimus, manau jūsų nebeturėtų varginti nesusigaudymo ar pasimetimo baimės.
Bijau, kad mano amžiaus žmonės jau nebekeliauja solo
Atsikratykime pasenusių įsitikinimų ir piktų žmonių bambėjimo. Prieš man pradedant keliauti solo, visi lygiai taip pat kreivai žiūrėjo, nes tai lyg „nenormalu“, o kai iškeliavau, pastebėjau, kad didžioji dauguma žmonių, keliaujančių Pietryčių Azijoje – keliauja solo.
Lygiai tas pats ir su amžiumi. Jus kamuoja baimė keliauti vienam tik dėl jūsų amžiaus? Nebejuokaukite! Neapsigaukite, keliaujančių žmonių amžius neturi ribų. Juk ne visi turime vienodas galimybes keliauti, o svarbiausia, kad išnaudotume tas galimybes, tada, kada patys to norime, ar kai jau esame tam pasiruošę.
Taigi, ne amžiuje yra problema, o tame, kad jums rūpi kitų žmonių nuomonė. Mažiau mąstykite apie tai ir tiesiog keliaukite. Pamatysite, tikrai sutiksite bent vieną savo bendramintį, nepriklausomai nuo savo amžiaus.
Bijau dėl vagysčių, apgavysčių, užpuolimų - savo saugumo
Nuo tokių ir panašių dalykų jus gali apsaugoti tik protingas jūsų pačių elgesys. Saugumas – labai plati tema, todėl labai rekomenduoju pasiskaityti atskirą įrašą apie keliautojų saugumo taisyklęs ČIA.
Bijau dėl kalbos barjero keliaujant
Mokėti anglų kalbą – didelis privalumas, bet net jei nemokate, jums visada gali padėti vertėjas (Google translate, ar kitos programos).
Pati ne kartą esu naudojusi šią programėlę Azijoje, norint paklausti vietinių kelio ar susikalbėti su pardavėjais mažesnėse parduotuvėlėse. Taigi, labai norint, įmanoma išsiversti ir be kalbos.
Bijau, kad tėvai neišleis keliauti
Negąsdinkite savo tėvų pirmajai savo solo kelionei pasirinkę kitą pasaulio galą – taip, jie tikrai jūsų niekur neišleis. Ir jei atvirai, manau, kad tai iš jų pusės būtų teisingas sprendimas.
Pirmiausiai, parodykite/įrodykite tėvams, kad sugebate patys savarankiškai suplanuoti ir įvykdyti kokią nors paprastesnę, netolimą kelionę. O tada, kai jau įgausite jų pasitikėjimą – brėžkite didesnius tikslus.
Viską reikia daryti mažais žingsneliais, taip ne tik jūsų tėvai bus ramesnis ir lengviau jus išleis, bet taip pat ir patys keliausite kur kas drąsiau.
Bijau vienatvės jausmo keliaujant
Ką galiu pasakyti iš savo patirties – per 2 mėnesius keliaudama Pietryčių Azijoje – vos kelias dienas buvau visiškai viena. Bet ir tai, labiau pati pasirinkau pabūti viena, nes tiesiog buvau pavargusi nuo vis kas dieną kintančio žmonių srauto.
Tiesa, kiek kitaip yra keliaujant Europje, pastebėjau, kad keliaujant solo Europoje, susirasti draugų sekėsi sunkiau, na, bet gal čia tik mano tokia patirtis. Kad ir kaip ten būtų, viskas priklauso nuo jūsų. Jei surūgęs sėdėsite kambaryje ant savo lovos ir nerodysite jokio intereso su kažkuo pabendrauti, galimai, tikrai pasijusite vienas ir vienišas.
Aš asmeniškai vadovaujuosi pasakymu – „Būk atviras žmonėms ir žmonės bus atviri tau“. Taip kad, tikrai stengiuosi užkalbinti nepažįstamuosius ir taip užmegzti neužmirštamas draugystes. Na, o susiradus draugų, juk ir kelionė žymiai smagesnė!
Nemoku spręsti problemų vienas, baisu, kad nebus su kuo pasitarti
Daugumai problemų sprendimus galima pasiruošti iš anksto. Tačiau, pirmiausia noriu pasakyti, kad gyvenime nebus taip, kad visada bus kažkas šalia, kas padės jums išspręsti jūsų problemas. Taigi, manau, kad tai yra labai labai gera pamoka, kaip tai padaryti patiems.
Be to, kai suvoki, kad esi vienas ir kad pats turi išspręsti iškilusią problemą – visai kitaip pradeda dirbti smegenys. Tada tenka sukaupti visą įmanomą dėmesį ir imtis tos problemos, nes niekas to nepadarys už tave. Manau, kad tokios situacijos labai ugdo žmogų kaip asmenybę ir padaro super atsparų visokioms nelaimėms ir nemaloniems atsitikimams.
Na, tikiuosi, kad nors viena baimė keliauti vienam buvo „išgydyta”, o dabar sakykit, gal kažkokios jūsų baimės neaptariau? Jei taip ir atsitiko, tikiuosi, kad būtinai man apie jas parašysite ir išspręsime tai kartu!
