Nežinau kaip jūsų šeimoje įprasta, bet man atrodo, kad pas daugumą lietuvių mirusiųjų diena atrodo panašiai. Dažniausiai dienos metu lankomi ir tvarkomi kapai ir su mintimi apie mirusius artimuosius yra uždegama žvakutė. Tačiau, plačiajame pasaulyje egzistuoja ir visai kitokios mirusiųjų dienos minėjimo ypatybės. Gal ne visas iš jų mums lemta suprasti, nes juk kultūros gali skirtis, bet visai įdomu apie tuos kitoniškumus sužinoti.
Meksika
Meksikoje mirusiųjų diena nėra liūdna diena. Tai trijų dienų spalvotas karnavalas, kurio metu žmonės eina į kapines su maistu, muzika, cukrinėmis kaukolėmis ir net mirusiųjų mėgstamais gėrimais. Kai kuriose vietovėse net statomos scenos, kur mirusieji „pagerbiami“ šokiais ir koncertais.
Filipinai
Lapkričio 1-ąją tūkstančiai filipiniečių keliauja į kapines su palapinėmis, radijais ir maistu. Jie nakvoja prie kapų, rengia vakarėlius, žaidžia kortomis, valgo ir leidžia laiką su šeima – tiek gyvais, tiek išėjusiais.
Gvatemala
Gvatemaloje mirusiųjų diena taip pat primena labiau festivals nei liūdną, rimties pilną šventę. Žmonės gamina 10–20 metrų skersmens spalvingus aitvarus, kuriuos leidžia virš kapinių. Tikima, kad aitvarai padeda sieloms susisiekti su artimaisiais.
Mianmaras
Nors tai budistinė šventė, kai kurios bendruomenės Lapkričio 1-osios laikotarpiu leidžia žibintus danguje mirusiesiems pagerbti. Sklandantys žibintai simbolizuoja sielas, pakylančias į kitą gyvenimą.
Peru
Andų regionuose lapkričio 1-ąją žmonės rengia piknikus ant kapų – su maistu, vynu, netgi dainomis. Kartais vietiniai palieka atviras stiklines su vandeniu ar vynu, kad mirusieji „galėtų atsigerti“.
Madagaskaras
Kas kelerius metus, o kai kur – būtent Lapkričio 1-ąją – vietiniai atidaro šeimos kapavietes, ištraukia protėvių palaikus, pervynioja juos naujais audiniais, šoka su jais rankose ir kartu švenčia. Ši šventė vadinama Famadihana ir simbolizuoja džiaugsmą, kad mirusieji vis dar tarp mūsų.
Kaip matote, mirusiųjų diena nebūtinai rimties, tylos ir liūdesio diena. Skirtingos šalys ir kultūros mini šią dieną savaip. Galbūt mums keistos jų tradicijos, o tuo tarpų jie nesupranta musiškių. Svarbiausia, kad šią dieną savaip paminėtume ir pagerbtume tuos, kurie mūsų širdyse užima svarbią vietą.
