Kai manęs anksčiau klausdavo, kas pasikeitė pradėjus keliauti solo, iškart sakydavau, kad nieko. Na kas gi čia gali pasikeisti? Savo pirmuosius pokyčius pastebėjau anaiptol ne po pirmos savo solo kelionės. Greičiau jau po trečiosios. Tikriausiai būtų galima sakyti, kad atsirado šiokia tokia patirtis, buvo išmoktos kelios svarbios pamokos, o po jų sekė ir šiokie tokie pokyčiai. Pasidalinsiu savaisiais, bet žinokit man būtų tikrai labai įdomu sužinoti ir apie jusiškius.
1.Nebebijau prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir pradėti pokalbį
Kai keliauji solo visada turi pasirinkimą – arba nori būti vienas, arba nori būti su kažkuo. Problema yra ta, kad norint būti su kažkuo, reikia inicijuoti pokalbį, kas man sekdavosi ne visada. Tačiau, kai suvoki, kad tikriausiai tą žmogų, kurį užšnekinsi, matysi pirmą ir paskutinį kartą gyvenime – baimė praeina. Bet ir šiaip, labai dažnu atveju dienos metu stengiuosi su kažkuo susidraugauti, nes žinau, kad atėjus vakarui galėsiu tą žmogų pakviesti kartu prasieiti po miestą, naktinį turgų ir pan. Juk vienai nepažįstamame mieste nėra taip saugu, bet kai vaikštai su kitu keliautoju, iškart abiem drąsiau.
2. Paprasčiau reaguoju, kai kažkas nevyksta pagal planą
Nors aš esu labai stipriai planuojantis žmogus, mano kelionėse jau buvo TIEK dalykų, kurie nebuvo planuoti, kad net suskaičiuoti nebegaliu. Ir dabar, kai atsitinka kažkas nemalonaus, ko aš neplanavau – žymiai ramiau į tai reaguoju, nes suvokiu, kad gyvenime tikrai neįmanoma pasiruošti visiškai viskam. Atsitiko, taip kaip atsitiko, o mano užduotis yra kuo ramiau ir racionaliau į tai sureaguoti, ypač jei jau negaliu nieko pakeisti.
Per pirmąsias keliones žiauriai nervuodavausi dėl visokių nesklandumų, o dabar, pagaliau išmokau lengviau prisitaikyti prie gyvenimo man metamų iššūkių.
3. Esu atsargesnė su savo telefonu ir kitais asmeniniais daiktais
Tikriausiai didžiausia iki šiol kelionės trauma buvo tada, kai man iš rankos buvo išplėštas telefonas. Kol man taip neatsitiko, elgiausi su telefonu šiek tiek per daug neapdairiai: labai atvirai juo mosikuodavau, viską filmuodavau, fotografuodavau ir nešdavausi jį tiesiog rankoje. Dabar kai keliauju, stengiuosi telefoną visada laikyti kažkur gilioje kišenėje arba fanny pack‘e. O jei man reikia pasinaudoti žemėlapiu ar šiaip patikrinti telefoną, tada užeinu į kokią parduotuvėlę, patikrinu ir vėl dedu atgal.
Iškart sakau, kad jei man kažkas prieš tai būtų pasakęs tikrinti telefoną tik užėjus į parduotuvę – būčiau tik šyptelėjusi. Tačiau, dabar, kai pajaučiau, ką reiškia, kai per viena sekundę prarandi vieną svarbiausių dalykų kelionėje – elgiuosi atsargiau.
P.S. Be to, nepamirškim to, kad Azijoje visada keliauju su atsarginiu telefonu.
4. Tapau savarankiškesnė
Nežinau, kiek tai yra geras dalykas, bet po to, kai pirmą kartą nusprendžiau, kad keliausiu viena, man tapo lengviau VISKĄ daryti vienai. Ir tai susiję ne vien tik su kelionėmis. Tiesiog pajaučiau, kad man nebūtina laukti kažko, kas norėtų nuveikti kažką su manim. Jei užsinoriu, tai ir darau. Manau, kad šiek tiek išlaisvėjau ir pradėjau mažiau galvoti apie tai, ką kiti pagalvos ir tiesiog pradėjau tikrai nuoširdžiai daryti tai, kas mane džiugina.
5. Tapau atviresnė kitoniškumui
Kai daug keliauji, pamatai be galo daug keistų, tavo akiai nebūdingų dalykų, kurie net gali šokiruoti. Tačiau, ilgainiui suvoki, kad ne viskas, kas yra normalu tavo pasaulyje, yra normalu ir kitų pasaulyje bei atvirkščiai.
Kelionės metu susipažįsti su daug skirtingų žmonių, jie tau papasakoja apie savo šalis, kultūrą, sugriauna tavo galvoje turėtus stereotipus ir įdiegia naujas mintis. Visada stengiuosi į kitų žmonių, šalių bei kultūrų pažinimą žiūrėti itin atvirai, nes suprantu, kad mano žinios apie juos gali būti labai ribotos. Todėl, dabar ne taip greitai puolu teisti žmonių už tai, kaip jie elgiasi ar kaip atrodo. Stengiuosi pasidomėti ir suprasti, kodėl kitur yra taip, o ne kitaip.
Manau, kad manyje pasikeitė net ir dar daugiau dalykų, kurių iki galo net nesupratau. Bet kuriuo atveju, manau, kad šie pokyčiai yra tikrai teigiami ir, žinoma, auginantys mano asmenybę.
Pasiskaičiusi šį Forbes straipsnį – Why everyone should travel solo at least once, suvokiau, kad tikriausiai tos išmokstamos pamokos ir vidiniai pasikeitimai yra labai panašūs. Dėl to, man labai įdomu, kokius pasikeitimus jūs pajutote savyje, pradėjus keliauti solo?
Kaip solo keliautoja galiu paantrinti išvardytiems punktams, taip pat pridėti, kad atsiranda didesnis pasitikėjimas savimi, greitas problemų sprendimas, lankstumas ir tikroji laisvė.